Neformalusis švietimas

Už neformalųjį švietimą mokykloje atsakinga

Tvarkaraštis

Neformaliojo švietimo tvarkaraštis

Informacija

Neformalusis jaunimo ugdymas – veikla, kuria plėtojamos jaunų žmonių asmeninės, socialinės ir edukacinės kompetencijos ir kuri vykdoma ne pagal formaliojo švietimo programas.  Kokių įgūdžių jaunas žmogus gali įgyti dalyvaudamas neformaliojo ugdymo programose? Tai visi įgūdžiai, kurie reikalingi gyvenimui visuomenėje: gebėjimas bendrauti, mokėjimas prisiimti atsakomybę ir atsakomybėmis dalintis, gebėjimas dirbti savarankiškai ir su kitais žmonėmis, teisingai suvokti savo gabumus. Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau suprantama, kad norint viso to išmokti, mokyklos nebeužtenka. Jaunas žmogus šių dalykų turi išmokti pats -  per asmeninę patirtį, taip pat jis gali to išmokti saugioje aplinkoje, patariamas ir lydimas profesionalių jaunimo darbuotojų. Todėl neformalusis ugdymas yra saugi erdvė, kur jaunas žmogus be didelių nuostolių gali eksperimentuoti, kur jo vieta visuomenėje, ką jis nori veikti. Taip pat jaunas žmogus gali atrasti, patirti ir išbandyti savo lyderystę veikdamas grupėje.

Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariai. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikiams ugdyti Lapių mokykloje veikia muzikos, sporto, IT kūrybos, teatro, šokio, keramikos, dizaino, robotikos, skautų ir kt. neformaliojo švietimo būreliai.

Neformalusis vaikų švietimas mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695. 

Neformaliojo švietimo organizavimo kriterijai

NŠ organizuojamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

• mokinių polinkius ir poreikius;
• tėvų pageidavimus; mokinių amžių;
• pedagogų sugebėjimą organizuoti tą ar kitą popamokinę veiklą;
• bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų ugdymo planų reikalavimus ir mokyklos ugdymo planą bei skiriamų valandų skaičių;
• mokinių krepšeliui skirtas lėšas;
• mokyklos tikslus ir uždavinius.

Neformaliojo švietimo valandos gali būti skiriamos:

• meniniam ugdymui ( muzikos, šokio, dramos, dailės kryptys);
• kūno kultūrai ir sportui;
• sveikos gyvensenos propagavimui, žalingų įpročių ir kvaišalų prevencijai;
• gamtosauginei ir turistinei veiklai;
• etninei kultūrai ir pilietiniam ugdymui;
• techninei kūrybai bei technologijoms;
• socialiniams bei komunikaciniams gebėjimams ugdyti (jaunieji lyderiai, savivalda, projektai).

Neformalaus švietimo organizavimo tvarka

NŠ valandų skaičių mokykloje apsprendžia klasių komplektų skaičius, steigėjo nustatytos sąlygos ir reikalavimai, turimos mokinių krepšelio lėšos ar skirti biudžetiniai asignavimai, NŠ organizavimo mokykloje tradicijos ir tikslingumas, mokinių poreikiai, mokyklos galimybės (specialistai, patalpos, materialinė bazė).

NŠ užsiėmimų vadovai:

• iki rugsėjo 10 d. supažindina mokinius su neformaliojo švietimo programomis;
• iki rugsėjo 14 d. pateikia skyrių vedėjams mokinių arba mokinių tėvų prašymus dėl NŠ veiklos (būrelio) lankymo, neformaliojo švietimo veiklos programas bei prašymus skirti neformalaus švietimo valandas;

Neformaliojo švietimo valandos skiriamos mokyklos direktoriaus įsakymu.
NŠ ar būrelio veiklos programas tvirtina direktorius.
NŠ mokinių grupės komplektuojamos iš vienos klasės, paralelių klasių ar klasių grupių.
Mokinių skaičius vienoje grupėje turi būti ne mažesnis kaip 8.
Rugsėjo mėnesį sudaromas visų NŠ veiklų ir būrelių veiklos grafikas, aktų salės ir
sporto salės užimtumo grafikai. Juos tvirtina mokyklos direktorius.
NŠ veiklų ir būrelių vadovai sudarydami darbo grafikus atsižvelgia į mokinių
pageidavimus ir kabinetų užimtumą.
NŠ būrelio vadovas užtikrina higienos normos reikalavimų laikymąsi bei atsako už
mokinių saugumą užsiėmimų metu.
NŠ būrelių mokinių sudėtis metų eigoje gali keistis.
NŠ būrelių vadovai mokinių veiklos rezultatus demonstruoja organizuodami parodas, koncertus, dalyvaudami įvairiuose renginiuose, šventėse, varžybose, konkursuose mokykloje, seniūnijoje, mieste ar šalyje.

Be to, mokykloje visi mokiniai gali pasinaudoti Kultūros paso paslauga kultūros pažinimo įpročiams ugdyti bei kultūros patirčiai plėsti. 

Nuorodos

• Daugiau informacijos apie neformalųjį vaikų švietimą Neformalusis vaikų švietimas
• Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija